Kodėl mums SKAUDA?

Savo sveikatos svarbą įvertiname tik ją praradę. Skausmas yra didžiausias kiekvieno žmogaus priešas. Jis atima iš mūsų džiugesį, lengvumą, judrumą. Bet ar tikrai jis čia dėl visko kaltas?

Mane nuo vaikystės lydėjo fantominiai kojų skausmai. Tie mano blauzdų raumenys buvo lyg prakeikti. Jau vakarėjant ar įmingant juos pradėdavo mausti, vėliau skaudėdavo taip, kad žviegdavau it pamišusi. Iš to žviegesio sugirdyti man vaistų mamai buvo tikras iššūkis. O mano kojoje jokių fiziologinių pokyčių, pasak visus įmanomus tyrimus, nei tada, nei iki šiol nėra.

Daugelis žmonių sunegalavę geria vaistus, eina pas gydytojus, vieni skausmą ignoruoja, kiti renkasi holistinio gydymo priemones. Iš tiesų, teisingas kelias spręsti konkrečią sveikatos problemą kiekvienam ir kiekvienu atveju yra skirtingas. Sakoma, kad mamos visada žino, ko jų vaikui reikia, kai jis verkia, yra nerimastingas. Taip yra todėl, kad mamos jaučia vaikų fizinius poreikius iki tol, kol jie patys gali juos įvardinti. O kai tai gali padaryti, reiškia jie patys puikiai moka juos identifikuoti. Taip ir kiekvienas mūsų tiksliai žino, ko mums reikia, kai kenčiame skausmą.

Visgi, šį žinojimą mes esame tam tikra prasme uždusinę ir delegavę jo funkcijas tradicinei medicinai. Mes linkę rinktis tradicinės medicinos gydymo būdus ne tik dėl to, kad esame taip pripratę, visi taip daro, taip atrodo saugiausia. Bet visų pirma mes esame prastai informuoti apie alternatyvios medicinos egzistavimą, veikimą ir naudą. Alternatyvi medicina dažnai asocijuojasi su šamanizmu. Tuo tarpu tradicinė medicina su aiškiomis taisyklėmis. Iš tiesų, ir viena ir kita paremta aiškiais dėsniais. Kiekvieno susirgimo metu abu šie dėsnių rinkiniai aktyvuojasi ir ima veikti.

John Hopkins medicinos centras, įsikūręs JAV, paprastais žodžiais tariant, skausmą apibūdina kaip signalą, kad organizmui kažkas negerai. Iš tiesų, bet koks organizmo funkcijų sutrikimas ar tai būtų aukšta temperatūra, bėrimas ar slenkantys plaukai, – signalizuoja specifines žinutes apie tai, kas vyksta žmogaus kūne, sąmonėje ir pasąmonėje. Žmogaus kūnas yra suskirstytas į organus fiziniame lygmenyje, tuo tarpu dvasiniame lygmenyje kiekvienas organas turi specifinę reikšmę. V. Simelnikovas “Pamilk savo ligą” bei L. Bourbeau “Tavo kūnas sako: “Mylėk save!”” yra gana išsamiai aptarę kokiomis reikšmėmis mūsų organai ir kūno dalys koresponduoja su dvasiniais aspektais.

Pavyzdžiui, inkstai fiziniame lygmenyje iš kraujo pašalina medžiagų apykaitos produktus, reguliuoja organizmo skysčių sudėtį bei kiekį, šarmų bei rūgščių pusiausvyrą. Tuo būdu inkstai dvasiniame lygmenyje yra atsakingi už žmogaus gyvybingumą – skysčių judėjimas kūne, balansą žmogaus emociniame gyvenime – pusiausvyra tarp šarmų ir rūgščių bei gebėjimą atsirinkti, kokie žmonės, veiklos ir t.t. tinka, o kurie ne – reguliuoja organizmo skysčių sudėtį bei kiekį. Tad susidūrus su problemomis inkstų srityje vertėtų pirmiausia savęs paklausti, kokioje gyvenimo srityje iš išvardintų šiuo metu jaučiuosi silpnas ir kodėl taip yra. Žinoma, tuo pačiu galima kreiptis ir į specialistą.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaistų vartojimą savo gyvenime taikydama šį metodą sumažinau iki absoliutaus minimumo. Anksčiau kiekvieną kartą skaudant koją gerdavau nuskausminamųjų. O juk visi žinome, kad jie numalšina skausmo pojūtį, apmarina uždegimą, bet pamatinė problema lieka. Todėl skausmas tose pačiose zonose linkęs kartotis per visą žmogaus gyvenimą. Dabar kojos skausmai mane aplanko kartą ar du per metus kai anksčiau tai pasikartodavo kas mėnesį. Šiais metais vieną iš tokių kartų išgėriau tabletę iš baimės. Nuskausminamaisiais apmariname ne tik uždegimą, bet ir ją.

Taigi, skausmas mūsų kūne yra pirmojo tipo, tai yra fizinio lygmens, sielos žinutė norinti mus perspėti apie disbalansą mūsų dvasiniame lygmenyje, pasireiškiantį ir fiziniame kūne. Panašiai kaip ir su jausmais (apie jų žinutes kalbėjau ankstesniame įraše). Jausmai tai sielos laiškai apie aplinkos veiksnius, kurie mums tinka arba netinka. Priklausomai nuo to išgyvename pozityvius arba negatyvius jausmus. Tuo tarpu skausmas, diskomfortas, įprastų organizmo funkcijų sutrikimai tai fizinio tipo žinutės, kalbančios apie mūsų kūnui tinkančius, netinkančius veiksnius, mintis, situacijas.

Mano kojos skausmas mane dabar aplanko labai retai. O kai aplanko žinau, kad ši vieta mano organizme yra identifikacija tam tikriems pokyčiams vykstantiems tiek mano gyvenime, tiek platesnėje Visatos erdvėje. Sakoma, kad žaizda tai vieta, per kurią patenka šviesa. Su kai kuriais “nestandartiniais” kūno duomenimis ateiname į gyvenimą, nes per juos spinduliuojame didžiulį kiekį šviesos. Kiekviena žaizda, skausmas net ir negalia yra dovana, nes tai yra pamoka, sielos laiškas jums ir aplinkiniams, per tai mes gyjame ir stiprėjame. Aš vis dar mokausi skaityti savo kūno man siunčiamus signalus ir su jais ateinančius sielos laiškus. Svarbu atrasti savo atsakymą į klausimą, kodėl man skauda, kodėl jaučiuosi prastai, – tuomet visa atlėgsta. Pasak Dalai Lamos, skausmo apmąstymas mus gydo ir yra priemonė apsisaugoti nuo jo ateityje, jam pasirengti. Stebint skausmą, jį apmąstant pats skausmo pojūtis sumenksta. Suvokimą pavertus motyvacija veikti skausmą paverčiame prasmingu ir naudingu tiek sau, tiek aplinkiniams.